Svetainė

...

Įėjusi į didelę ir jaukią svetainę, apsidairė. Priėjusi prie sofos, lagaminą atrėmė į ją, o pati atsisėdusi ant jos, iš tolo apžiūrinėjo visus daigtus esančius svetainėje.

Atsistoja ir nusišypso.
-Sveika, Jean. Malonu tave matyti.
Paduoda ranką ir paspaudžia.

-Na stengsiuosi testi jo darbą.
Žiūri priešais save.
-Vis tiek kada nors jis atsiras, o iki tol aš būsiu šios mokyklos direktorė. Aš ją vėl atidarysiu, Jean.
Nusišypso.

-Ačiū.
Nusišypso.
-Ir aš manau, kad mes sutarsime gerai. Tėvas apie tave labai gražiai kalbėdavo.

-Taip. Tikrai. Jis sakė, jog esi protinga, draugiška ir graži.
Šypteli.
-Dėl grožio ir draugiškumo nemelavo.
Nusijuokia.

-Taip. Jo meilės niekada netūkdavo, nors ir mažai mes bendraudavom. Jis visakaik buvo užsiėmęs mokyklos reikalais.
Nelinsmai šypteli.
-Nesuprantu kur jis dingo ir kodėl negaliu jo surasti. Nors paveldėjau tokias pat galias, jo surasti neišeina.
Nuliūdusi tik gūžteli pečiais.

-Aš irgi tikiuosi.
Draugiškai nusišypso.
-Na pasižiūrėsime, kaip man seksis vadovauti mokyklai. Jei nesiseks visiškai, teks sugalvoti ką nors... Kol grįš mano tėvas.

-Tikiuos. O dabar gal eime įsikurti?
Šypteli ir parodo į savo lagaminą, stovintį prie sofos.

-Ne, ačiū.
Šypteli ir pakelia lagaminą.
-Jis nesunkus.

Įėjusi į svetainę, Maya pamatė dvi paneles. "Pagaliau, kažkas čia yra" pagalvojo ir tarė:
- Sveikos.

-Labas vakaras, Marie, Maya.
Mandagiai pasisveikina.
-Aš esu Iliuzija, Angelina Xavier. Šios mokyklos laikina direktorė.
Nusišypso.

"Ach, direktorė" pagalvoja.
- Labas vakaras, panele direktore, - be jokių emocijų pasako ir atsiremia į sieną.

Nusijuokia.
-Nereikia tokio oficialumo.
Pasižiūri į savo lagaminą.
-Tikiuos nesupyksite, jei jus paliksiu vienas.
Šypteli.

-Na aš tai tikrai nesupyksiu, - pavarčiusi akis pasakė, - bėje, tikiuos čia yra konors valgomo.